Costabex
Europos Komisijos parama rengiant šį leidinį nereiškia, kad patvirtina turinį, kuris atspindi tik autorių požiūrį, ir Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame esančios informacijos naudojimą.
Pirmosios studijų savaitės naujame universitete gali atnešti daug įspūdžių. Viskas nauja, viskas kitaip! Tačiau ką daryti, kai jaudulys pradeda maišytis su nesėkmės baime?
Štai keletas patarimų, kurie padės jaustis mažiau nervingiems ir priblokšti.
Pirmosios savaitės energiją išnaudokite studijų planui sudaryti: peržiūrėkite kiekvieną dalyką, patikrinkite jo reikalavimus kurso išlaikymui ir, jei įmanoma, sudarykite visų savo kursų užduočių grafiką. Įsitikinkite, kad nė vienas iš jūsų kursų neturi persidengiančių tvarkaraščių arba nebuvo atšauktas. Jei reikia, pasikonsultuokite su savo namų ir priimančiosios institucijos koordinatoriais. To gali pasiodyti daug, bet visa tai galima padaryti per pirmąsias 1-2 savaites.
Nemeluosime – studijos užsienyje ne visada atitiks jūsų lūkesčius. Kartais pusė kursų atšaukiama, o kartais jie dėstomi vietine kalba, kurios nesuprantate. Kartais jums tiesiog nepatinka jūsų profesoriai. Jei atsidursite ant slenksčio, kai norėsis atšaukti mainų semestrą ir tiesiog palikti viską, pirmiausia – apie tai su kuo nors pakalbėkite. Su jūsų draugais, jūsų šeima ar koordinatoriais. Sužinosite, kad gali būti ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, užuot nutraukus kursus, susitarti su dėstytojais individualiai, turėti asmeniškai suplanuotus egzaminus arba galimybe sutvarkyti tvarkaraščius, pasirenkant kitą panašų kursą. Ir galų gale, jei matote, kad nieko negalima pakeisti – kartais gerai yra nutraukti kursus. Tuomet užinokite, kaip iš naujo užsiregistruoti į savo namų universiteto kursus ir grįžti namo.
Universitetai visą reikiamą informaciją apie studijas dažniausiai pateikia savo interneto svetainėje, susipažinimo savaitės metu bei elektroniniu paštu. Tačiau vis dar įprasta, kad informacija gali būti parašyta sunkiai suprantama formalia kalba arba ją yra nelengva rasti. tuo tarpu, vietiniai studentai tame universitete studijuoja jau kurį laiką, tad turi platesnį vaizdą – kreipkitės į juos. Galite jų paklausti bet ko, pvz., kaip atrodo semestras – kada ir kaip dažnai dėstytojai atlieka užduotis, kaip atrodo egzaminų sesija, ar galima perlaikyti egzaminus. Žinodami „kaip viskas veikia“, jausitės ramesni. Jei dar neturite vietinio studento draugo – tai galėtų būti šiandienos misija – jį surasti!
Įprasta studijų gyvenimo rutina gali padėti jums išlaikyti tikslą ir padaryti jus produktyvesnius. Patikrinkite, kiek laiko jums reikia kiekvienam studijų dalykui ir jo užduotims, susidarykite savaitės planą ir paverskite jį jums tinkama rutina. Ir nepamirškite – ne kiekviena diena vienoda, pasiskirkite vietos ir netikėtiems įvykiams. Susiraskite studijų draugą (-us). Suradę bent vieną asmenį, su kuriuo galėtumėte aptarti ir pasidalinti pastabomis, galite padidinti pasitikėjimą savimi užsiėmimų metu, pagerinti savo efektyvumą ir išvengti nusivylimo. Grupinis darbas šiame amžiuje nėra naujiena, tačiau po paskaitų tai gali būti iššūkis. Naujausia studentų tendencija – studijų grupes kurti internetu. Taip kiekvienas gali pasidalinti savo žiniomis ir užduoti klausimus tinkamu laiku, o prireikus – greitai susitarti dėl susitikimo internetu ar gyvai.
Suradę bent vieną asmenį, su kuriuo galėtumėte aptarti ir pasidalinti pastabomis, galite padidinti savo pasitikėjimą užsiėmimų metu, pagerinti savo efektyvumą ir atsikratyti nusivylimo. Grupinis darbas klasėje šiame amžiuje nėra naujiena, tačiau po pamokų tai gali būti iššūkis. Naujausia studentų tendencija – studijų grupes kurti internetu. Taip kiekvienas gali pasidalinti savo žiniomis ir užduoti klausimus tinkamu laiku, o prireikus – greitai susitarti dėl susitikimo internetu ar neprisijungus.
Tobulinkite savo mokymosi įgūdžius per internetinius kursus: coursera.org, edx.org
Susisiekite su savo klasės draugais Discord serveriuose arba studijų grupėse: https://discord.com/
Peržiūrėkite TEDx pokalbius apie efektyvų mokymąsi, pavyzdžiui, šį, kurį sukūrė Barbara Oakley: https://www.youtube.com/watch?v=O96fE1E-rf8
Išvykimas į užsienį dažnai skamba kaip svajonė, tačiau tai gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Jei atkreipėte dėmesį į mūsų parengta informacija apie kultūrinę adaptaciją, prisiminsite, kad kultūrinio šoko fazė dažnai ateina su daugybe neigiamų išgyvenimų, įskaitant stresą. Gyvenimas užsienyje gali kelti įtampą dėl daugybės priežasčių – naujos vietos, naujos kalbos, žmonių, kurių dar niekada nebuvote sutikę, apgyvendinimo problemų, biurokratijos ar net gausių vakarėlių.
Stresas yra natūralus gynybos mechanizmas, padėjęs mums, žmonių rūšiai, išgyventi nuo seniausių laikų. Ir net jei mūsų nebepersekioja didelės katės, gyvatės ir lokiai, vis tiek turime apsisaugoti nuo šiuolaikinių gyvenimo „plėšrūnų“ – egzaminų, terminų, didelio darbo krūvio ir kt.
Stresas žmogui gali būti ir geras, ir blogas. Mažas stresas gali paskatinti aktyvumą, kūrybiškumą, energiją ir netgi padėti susikaupti. Tačiau kai stresas yra per didelis ir trunka per ilgai, jis gali trukdyti studijoms ir kitai veiklai. Jei pradedate jausti bet kurį iš tipiškų streso simptomų (apatiją, galvos skausmą, dėmesio koncentracijos sutrikimus, raumenų įtampą, skrandžio sutrikimus, pyktį, nerimą ir kt.), tai rodo, kad turite rasti būdą nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Užsiėmimai, padedantys atsipalaiduoti, pailsėti ir patirti malonių emocijų:
Jei jau patiriate stresą , galite išbandyti įvairius streso valdymo metodus:
Jei ir toliau sunku nusiraminti, galite kreiptis į psichologą.
COSTABEX vaizdo įrašas ir mokymai apie streso valdymą: https://costabex.eu/stress-management/
COSTABEX meditacijos garso įrašai: https://costabex.eu/meditation-audios/
Pasaulio sveikatos organizacijos streso valdymo vadovas, kaip įveikti sunkumus: https://www.who.int/publications/i/item/9789240003927
Psichikos sveikatos patarimai iš ESN: https://blog.erasmusgeneration.org/5-mental-health-tips-erasmus-students
Persikėlimas į užsienį dažnai yra vienas iš krizę sukeliančių veiksnių. Net jei šiuo metu jaučiatės gerai, kažkam kitam, kurį žinote, gali kilti sunkumų.
Nevaldoma krizė gali sukelti emocinį nestabilumą, nerimą, kaltės ir gėdos jausmus arba susiaurinti matymą, todėl svarbu su krize susidoroti ankstyvosiose jos stadijose.
Ankstesnėje temoje „Kas gali nutikti?“ kalbėjome apie įvairias galimas situacijas, kurios gali sukelti neigiamą patirtį ar net krizes, o tai reiškia, kad jūs turėdami informaciją, galite pasiruošti krizės valdymui ir žinoti, yra tai, kaip valdyti šias situacijas.
Tai, kaip žmonės reaguoja į krizes, yra individualu ir kiekvienam jos gali skirtis. Kai kurie pavyzdžiai:
Krizės metu gali būti sunku veikti kaip įprastai, todėl svarbu kreiptis pagalbos. Jei pastebėjote savo elgesio pokyčius, kreipkitės į savo universiteto konsultavimo skyrių. Universiteto konsultantai gali padėti susisiekti su tam tikrais specialistais ar prireikus, gali padėti tartis su akademiniu personalu.
https://costabex.eu/crisis-situations/
https://costabex.eu/contact/do-you-need-help/
Sveikos studijų ir poilsio pusiausvyros palaikymas yra labai svarbus mainų studentams, kurie gali susidurti su naujais iššūkiais, pavyzdžiui, prisitaikant prie kitokios kultūros, kalbos ir akademinės sistemos. Štai keletas patarimų, kaip pasiekti pusiausvyrą:
Jei turite parašyti svarbų rašto darbą arba turite skirti daug valandų mokymuisi, gali būti baisu net pradėti. Vienas pratimas gali palengvinti situaciją: darbui atlikti reikės tik 15 minučių (pavyzdžiui, skirkite 15 minučių užrašams ar knygai skaityti, skirkite 15 minučių matematikos uždaviniams spręsti). Dirbti tik 15 minučių neatrodo taip baisu, todėl bus lengviau prisiversti pradėti darbą. Per šias 15 minučių „apšilimo“ žmogui dažniausiai padidėja smalsumas ir susidomėjimas, padedantis toliau mokytis.
Vadovaudamiesi šiais patarimais galėsite išlaikyti sveiką studijų ir poilsio pusiausvyrą ir išnaudoti visas mainų programos galimybes.
