Persikėlimas į užsienį dažnai yra vienas iš krizę sukeliančių veiksnių. Net jei šiuo metu jaučiatės gerai, kažkam kitam jūsų pažįstamam gali būti sunku.
Nevaldoma krizė gali sukelti emocinį nestabilumą, nevaldomą nerimą, stiprų kaltės ir gėdos jausmą arba susiaurinti suvokimo dėmesį, todėl svarbu su krize susidoroti ankstyvosiose stadijose.
Ankstesnėje temoje „Kas gali suklysti“ kalbėjome apie visas galimas situacijas, sukeliančias neigiamą patirtį ir krizes, o tai reiškia, kad jūs jau žinote apie galimas kovas. Kitas dalykas, kurį reikia žinoti, yra tai, kaip valdyti šias situacijas.
Galimos reakcijos
Tai, kaip žmonės reaguoja į krizes, yra individualus ir kiekvienam gali skirtis. Kai kurie pavyzdžiai:
- Jausmas, kad visada esi „sargis“
- Nuolatinis nuovargis
- Nerimas
- Pažeidžiamumas
- Depresija
- Nepasitikėjimas savimi
- Keisti savo gyvenimo tikslus
Gauti pagalbos
Krizės metu gali būti sunku veikti kaip įprastai, todėl svarbu kreiptis pagalbos. Jei pastebėjote savo elgesio pasikeitimą, kreipkitės į savo Universiteto konsultavimo tarnybą. Universiteto konsultantai gali padėti susisiekti su specialistais ir prireikus derėtis su akademiniu personalu.
Ką dar galite padaryti?
- Pripažinkite, kad esate ištiktas krizės. Apsimetimas tik pailgins sveikimo procesą.
- Pabandykite apgalvoti visus galimus situacijos sprendimus.
- Neskubėkite priimti sprendimus, kurie keičia gyvenimą.
- Duokite sau laiko pasveikti.
- Mokykitės iš patirties. Priimk nesėkmę ir pastebėk, kaip ji tave pakeitė. Tačiau per daug neanalizuokite – laikas tam tikru momentu judėti toliau.
Ir atminkite – visos krizės veda į asmeninį augimą.
Naudingi ištekliai:
